Kokią įtaką mums daro mintys ir jausmai?

Kognityvinė ir elgesio terapija (KET) teigia, jog mus paveikia ne patys įvykiai, o mums kilusios mintys apie tą įvykį.

Pavyzdžiui, įsivaizduokime du darbuotojus, kuriuos ką tik atleido iš darbo. Įvykis vienodas abiems, bet jie gali reaguoti į tai visiškai skirtingai. Jeigu pirmas nuliūsta, nes ką tik prarado darbą ir pajamas, kitas galbūt gali džiaugtis, kad pagaliau nereikės dirbti jam nepatikusio darbo ir galės bandyti įsidarbinti į jam labiau tinkamą darbą.

Aišku, kaip mes reaguojame, dažnai priklauso nuo mūsų įsitikinimų, buvusių patirčių, kultūros ypatumų, tačiau tai įsisąmoninę, mes gana sėkmingai galime pasirinkti alternatyvų požiūrį į tą pačią situaciją ir pasirinkti nebūti likimo nuskriaustais.

Ne gana to, kilusios mintys kartu atsineša atitinkamą emociją. Pirmojo pavyzdžio atveju, darbuotojas greičiausiai jausis nuliūdęs, prislėgtas, gal net nerimastingas dėl ateities. Antrojo pavyzdžio atveju, darbuotojas jausis laimingas, laisvas, energingas. Tai puikiai parodo, jog mūsų jausmai koreliuoja su mintimis, kuriomis mes tikime. O labai dažnai mes tikime mintimis, kurios, deja, iškreiptai arba išvis neatspindi realybės. Toks reiškinys yra vadinamas mąstymo klaidomis, nes yra konkretūs ir tendencingi būdai, kaip galima klaidingai vertinti realybę. To neįsisąmoninę mes dažnai jausime jausmus, kurie nelabai atitinka dabartinės situacijos. Apie mąstymo klaidas galite paskaityti kitame mano straipsnyje.

Jausmai pastoviai daro įtaką mūsų elgesiui. Jeigu mes jaučiamės pikti, kyla impulsas šaukti, rėkti, mosuoti rankomis, įžeidinėti, kaltinti ir t.t. Jeigu mes jaučiamės laimingi, kyla noras dalintis tuo džiaugsmu su kitais, linksmintis, šokti, šypsotis ir t.t. Jeigu mes jaučiamės nerimastingi, kyla impulsas vengti, pasislėpti, atsiriboti ir pan.

Jeigu konkrečioje situacijoje kilo mintis, neatitinkanti arba dalinai atitinkanti realybę, nes mes padarėme mąstymo klaidą ir to nepastebėjome, tikėtina, kad kilus atitinkamam jausmui, mes galime pradėti elgtis ne taip, kaip iš tikrųjų norėtume, jeigu galėtume tikslingai įvertinti tą situaciją. Pavyzdžiui, susirinkimo metu mes norėjome pasisakyti svarbiu klausimu, bet išsigandome, kad mus išjuoks, nes mūsų nuomonė nepakankamai protinga, todėl nusprendėme patylėti, o po to net nuliūdome.

Galime detaliau panagrinėti, kas atsitiko:

Situacija: noriu pasisakyti susirinkimo metu.

Mintis: "nemokėsiu pakankamai gerai argumentuoti savo nuomonės, kai ją sukritikuos kiti"

Jausmas: (socialinis) nerimas.

Kūno pojūčiai: šaltas prakaitas, lengvas drebulys, karštis skruostuose, stringantis balsas.

Elgesys: nepasisakymas (vengimas).

Antrinė mintis ir jausmas: "aš niekam tikęs bailys" ir liūdesys.

Kaip matome, minčių sukelti jausmai ir elgesiai netenkina mūsų, tačiau nieko negalime padaryti, kad taip įvyko. Ar tikrai? Iš tikrųjų mes tiesiog padarėme mąstymo klaidą "ateities nuspėjimas" ir išpranašavome ateitį, kad: 1. būsime sukritikuoti. 2. nemokėsime argumentuoti. Taip pat padarėme mąstymo klaidą "viskas arba nieko", nes galvojome, jog mums tikrai nepasiseks, o ne, kad mums dalinai pasiseks/nepasiseks.

Tačiau mes negalime 100 procentų tikslumu žinoti, jog taip ir būtų buvę. Gal mes remiamės praeitimi, kai taip tikrai būdavo. Tačiau jeigu visada darysime tokią išvadą, niekada nepamatysime, kaip būna iš tikrųjų prie visai kitų žmonių. Taip pat nepasisakydami nelavinsime socialinių įgūdžių, reikalingų priimti kritiką ir išmokti argumentuoti. Taip gaunasi užburtas ratas.

Jeigu būtume pabandę pasisakyti ir būtų nepavykę, būtume galėję bent jau pagirti save už drąsą ir ryžtą mokytis bei tobulėti. O tai būtų teigiama patirtis. Kaip matome, kiekvienu skirtingų minčių atveju jaustumėmės kitaip (ir elgtumėmės kitaip).

O kaip jūs norite mąstyti, jaustis ir elgtis? Atsakant į tokį klausimą, reikia pirmiausiai įsisąmoninti mūsų mąstymo klaidas, šabloninius atsakymus mintyse ir pabandyti kitaip įvertinti situaciją, tikėti labiau realybę atitinkančiomis mintimis apie tą situaciją. Kaip tą daryti palaipsniui ir įvairiose situacijose, kad gyvenimo kokybė reikšmingai pasikeistų, galima išmokti, pasitelkiant kognityvinę ir elgesio terapiją (KET).

Apibendrindami galime sutikti, jog mintys, jausmai ir elgesys yra labai susiję ir vienas kitam daro labai didelę įtaką. Jeigu neįsisąmoninsime šių reiškinių, įvairūs gyvenimo įvykiai mus blaškys kaip laivelį jūroje audros metu.