MENAS
Menas ir kūrybiškumas visada mane lydėjo nuo vaikystės iki dabar. Nuo pat vaikystės kuriu, piešiu, lipdau, statau, sketch‘inu, rašau, vėliau pradėjau fotografuoti, filmuoti, groti gitara, o dar vėliau (nuo 2016 m.) tapyti aliejiniais dažais, kurti skulptūras.
Visais gyvenimo epizodais kūryba mane lydėjo, stiprino ir formavo kaip asmenybę. Ne ką mažiau man patinka stebėti ir patirti meną kaip žiūrovui. Mėgstu skaityti knygas, lankytis muziejuose, parodose, klausyti muziką ir atrasti naujus kūrinius, kurie suvirpina sielą ir atrodo negrįžtamai pakeičia mane, atverdami naujus horizontus.
Tik pakankamai neseniai pradėjau giliau domėtis meno galia. Visada jaučiau, kad jis yra svarbus, bet anksčiau negalėdavau tiksliai įvardinti, kuo jis mums naudingas. Menas ne tik turi gydomųjų galių (meno terapija), bet jis gali mus nuraminti, mokyti, įkvėpti, dvasiškai auginti, sujungti su kitais ir net įprasminti mūsų gyvenimą. Plačiau apie tai rašau savo straipsnyje apie meno galią ir kodėl svarbu namuose turėti meno.
Ilgą laiką gėdindavausi ir slėpdavau savo kūrybiškumą, tuo labiau savo kūrinius, galvojau, kad jie yra nepakankamai geri išvysti dienos šviesą, kad jie bus iš karto atmesti, sukritikuoti. Džiugu, kad pagaliau turi pakankamai brandos, kad leisčiau sau tapti pažeidžiamam ir pažiūrėti, kas atsitiks.
Linkiu įkvėpiančio ir jausmingo žiūrėjimo!
