Biopsichosocialinis modelis

Kai kalbame apie psichikos sveikatą, dažnai išgirstame terminą biopsichosocialinis modelis ar paradigma. Kas už jo slepiasi?

Šis terminas ne tik apibūdina daugelio psichikos sutrikimų priežastis, bet ir parodo holistinį specialistų požiūrį į žmogaus patiriamus sunkumus.

Šį terminą galime išskaidyti į biologinį, psichologinį ir socialinį komponentus. Dažnai dar pridedamas ir dvasinis komponentas.

Biologinis komponentas rodo genetinį arba įgimtą polinkį, didesnę riziką patirti ar susirgti konkrečiu psichikos sutrikimu. Kitaip sakant, tai yra mūsų "silpnoji organizmo grandis". Pavyzdžiui, įgimtas padidintas polinkis susirgti depresija.

Tačiau lygiai taip pat mes galime turėti biologiškai determinuotas stiprybes: pavyzdžiui, atsparumas, ištvermingumas, sportiškumas, analitiškas protas ir t.t.

Psichologinis komponentas apibūdina mūsų psichologinius ypatumus, kurie susiformavo nuo pat kūdikystės, augant tarp kitų žmonių (dažniausiai tėvų, brolių ir seserų, senelių, giminių, draugų ir t.t.). Vaikai būna labiausiai pažeidžiami prieraišumo traumoms, bazinių emocinių poreikių nepatenkinimui, nesaugių ir nenuspėjamų santykių su artimaisiais, smurtu, baudimu, kritika ir kitais psischologiškai žalojančiais faktoriais.

Tačiau kaip tik priešingai saugus prieraišumas, bazinių emocinių poreikių patenkinimas, besąlygiškas priėmimas, meilė, šiluma, palaikymas ugdo psichologiškai stiprią ir sveiką asmenybę.

Socialinis komponentas daugiau kalba apie aplinką, kurioje žmonės gyvena ir dirba. Jeigu toje aplinkoje yra fizinio ar pscihologinio smurto, patyčių, mobingo, nestabilumo, nenuspėjamumo, karo, terorizmo, toksiškumo, asmeninių ribų negerbimo, nekontroliuojamai reiškiamų emocijų išsiliejimo ar kitų žalojančių aplinkos veiksnių, tai labai stipriai neigiamai veikia tiek fizinę, tiek psichikos sveikatą ir gali išprovokuoti sutrikimą, kuris žmoguje turi įgimtą padidintą polinkį išsivystyti.

O sveika, saugi, emociškai šilta ir palaikanti aplinka kaip tik gali apsaugoti žmones nuo sutrikimų atsiradimo ar progresavimo, nuraminti, įkvėpti, skatinti prosocialų elgesį.

Dvasinis komponentas apima žmogaus poreikį išreikšti ir patirti save dvasiškai, gilesniame ryšyje su kitais, gamta, visata ar Dievu. Jaučiamas patiriamas dvasiškumo trūkumas gali neigiamai atsiliepti psichikos sveikatai, o pagal poreikį reguliarus dvasiškumo praktikų propagavimas gali būti labai naudingas.

Sujungus visus šiuos komponentus atgal į vientisą biopsichosocialinio modelio terminą galime aiškiau matyti, kaip ir dėl ko atsiranda įvairūs sutrikimai ir kodėl dažnai neužtenka fokusuotis tik į vieną komponentą, norint padėti, o būtina adresuoti ir įvertinti žmogaus būklę ir gyvenimą holistiškai.

Prie šios temos dar būtų aktualu aptarti ir šiuos terminus: psichikos sutrikimą predisponuojantys, skatinantys ir palaikantys veiksniai.

Predisponuojantys veiksniai turi daug panašumų su jau aprašytu biologiniu komponentu. Tai yra įgimtos smegenų "silpnosios grandys", kurios gali išprovokuoti tam žmogui konkretų sutrikimą (pavyzdžiui, depresiją ar nerimo sutrikimus), jeigu žmogus ilgą laiką patirs perteklinį stresą.

Skatinantys (paleidžiantys sutrikimą) veiksniai - įvairūs gyvenimo sunkumai, užsitęsęs stresas, netektys, psichologiškai toksiška aplinka. Šie veiksniai "kerta" per labiausiai pažeidžiamas tam žmogui smegenų sritis ir paleidžia biologiškai predisponuotą (įgimtą didesnį polinkį susirgti) psichikos sutrikimą ar psichologinį ypatumą.

Palaikantys veiksniai užtikrina naujus įpročius, kurie sėkmingai įtvirtina sutrikimą ir sukelia žmogui kančią. Pavyzdžiui, depresijos atveju žmogus toliau save kritikuoja, menkina, gėdijasi, izoliuoja nuo kitų, nesikreipia pagalbos ir taip palaiko ar net stiprina esamą sutrikimą. Pilnai nutraukus, jeigu įmanoma, visus sutrikimą palaikančius veiksnius, išsprendus skatinančius veiksnius, kreipusis pagalbos, bei skiriant sau atjautos, meilės ir daug palaikymo, tik tada galima tikėtis reikšmingo ir ilgalaikio būklės pagerėjimo.