Straipsnių serijos apie OKS 4 dalis: įkyrių minčių sureikšminimas (tęsinys)

Kitose dalyse jau matėme, jog žmonės su OKS sureikšmina ir suteikia labai didelę svarbą mintims, kurias patiria visi žmonės. Egzistuoja įvairūs būdai, kaip galima suteikti ypatingą svarbą spontaniškoms mintims, tokiu būdu jas sureikšminant ir paverčiant įkyriomis mintimis (obsesijomis). Pagrindinius būdus, kaip tą padaryti, pratęsime žemiau:

Nežinomybės netoleravimas

Siekiamybė išvengti nežinomybės, būti visada užtikrintam, neabejojančiam, turėti visus atsakymus. Nežinomybės netoleravimas sukelia stiprų nerimą.

Pavyzdžiui, žmogus mano privalantis be abejonės žinoti, kad tikrai užrakino duris prieš naktį. Jeigu nebus tikras šimtu procentų, negalės ramiai užmigti, nes jaus labai stiprų nerimą. Jis galvos: ,,Galbūt durys visgi neužrakintos, kažkas naktį gali užeiti ir sužeisti mane ir mano šeimą.“ Žmogus jaus labai stiprų impulsą tikrinti duris, ar jos užrakintos (kompulsija), kol bus šimtu procentu įsitikinęs, kad durys tikrai užrakintos.

Deja, kuo daugiau tikriname, tuo labiau mažėja mūsų pasitikėjimas atlikto tikrinimo tikslumu, todėl kyla dar didesnis noras atlikti tikrinimo ritualą (kompulsiją), o tai užsuka ydingą OKS palaikymo veiksmų grandinę.

Nerimo netoleravimas

Žmogus įsitikinęs, kad jausti nerimą ar būti išsigandusiam yra labai blogai ir gali turėti neigiamų pasekmių. Asmuo deda visas įmanomas pastangas nejausti nerimo ir vengti įkyrių minčių, kurios gali sukelti distresą bei nerimą. Tačiau, kaip jau žinome, kuo daugiau mes vengiame, tuo stipriau tos mintys ir jausmai sugrįžta.

Minčių – veiksmų susiliejimas

Tai įsitikinimas, jog pagalvojus kažką blogo, tai būtinai nutiks.

Pavyzdžiui: „jeigu pagalvosiu, kad draugas serga, draugas tikrai susirgs“.

Tačiau žmonės tokių galių neturi.

Minčių – moralės susiliejimas

Tai yra įsitikinimas, kad blogos mintys yra tiek pat blogos kaip ir blogas elgesys.

Pavyzdžiui, asmuo gali būti neteisingai įsitikinęs, kad mintys apie smūgiavimą žmogui yra lygiai taip pat blogai, kaip iš tikrųjų trenkti.

Tokios mintys ir įsitikinimai gali kelti grėsmę, jeigu žmogus yra susikūręs rigidišką savęs suvokimą, kuriame jis save įsivaizduoja tik kaip labai dorą pilietį. Tada natūralu, kad stengsis bet kokia kaina išvengti ,,nepadorių“ minčių, neutralizuoti jas, o tai kaip tik sukels dar daugiau įkyrių minčių ir palaikys OKS.

Perfekcionizmas

Tai yra bruožas ir savybė, jog visas problemas, situacijas ir grėsmes reikia išspręsti tobulai, nepriekaištingai ir pačiu geriausiu būdu, o bet kokia klaida, aplaidumas ar netobulas sprendimas gali turėti labai rimtų ir grėsmingų pasekmių.

Pavyzdžiui: „turiu tobulai stipriai užsirišti batus, nes kitaip galiu labai stipriai susitraumuoti bėgdamas“.

Tokiu atveju kompulsija gali būti kruopštus batų (per)rišimas, tikrinimas, ar batai gerai užrišti, vis pataisant ir įtempiant raištelius, kol pasiekiamas ,,tobulas“ užrišimas. Deja, tobulumo pasiekti neįmanoma, todėl bandymas tą padaryti virs į nesibaigiančią kompulsijų virtinę, kuri dar labiau skatins obsesijų dažnumą.

Trečioje ir ketvirtoje dalyje buvo išvardinti pagrindiniai būdai, kaip žmonės, turintys OKS, sureikšmina bei klaidingai (nerealistiškai) įvertina spontaniškas landžias mintis ir nenorėdami to paverčia jas įkyriomis mintimis (obsesijomis). Jos kelia stiprų nerimą ir vis grįžta, provokuodamos atlikti kompulsijas.

Matėme daug pavyzdžių, kaip šie klaidingi minčių vertinimai palaiko ydingą OKS veiksmų seką ir verčia kentėti. Todėl OKS turinčiam asmeniui naudinga įsisąmoninti, kurie aukščiau aprašyti klaidingi minčių sureikšminimai jam būdingi bei suprasti, jog jie neatitinka realybės ir palaiko OKS. Svarbu rasti realistiškesnius paaiškinimus ir strategijas, dirbant su įkyriomis mintimis. Tą padaryti vienam gali būti sudėtinga, todėl rekomenduojama pagalbos kreiptis į psichoterapeutą.

Auksinė žinutė pabaigai: kuo žmogus mažiau sureikšmina įkyrias mintis, tuo jos mažiau jį vargina ir tuo greičiau yra išsivaduojama iš OKS gniaužtų.