Straipsnių serijos apie OKS 3 dalis: įkyrių minčių sureikšminimas
Kitose dalyse jau aptarėme ir pamatėme, kaip iš esmės bet kokia mintis gali tapti įkyriai pasikartojančia, jeigu mes jai skirsime dėmesio, kruopščiai ją nagrinėsime, bandysime įvairiais būdais nuo jos apsisaugoti ar išvengti. Kitaip tariant, visais įmanomais būdais bandysime ją sureikšminti.
Matome, jog žmonės su OKS sureikšmina ir suteikia labai didelę svarbą mintims, kurias patiria visi žmonės. Egzistuoja įvairūs būdai, kaip galima suteikti ypatingą svarbą spontaniškoms mintims, tokiu būdu jas sureikšminant ir paverčiant įkyriomis mintimis (obsesijomis). Pagrindinius būdus aptarsime žemiau:
Pervertinta grėsmė
Mintis gali pasirodyti pavojinga, jeigu mes nerealistiškai pervertiname jos įsivaizduojamą grėsmę.
Pavyzdžiui, raudona dėmelė ant durų rankenos greičiausiai nėra kraujas. Vis dėlto, jei tai būtų kraujas, egzistuoja labai maža tikimybė, jog jis yra užkrėstas. Net jeigu kraujas yra užkrėstas, greičiausiai sukėlėjas jau nėra gyvybingas (galintis sukelti ligą kitame asmenyje). Kaip matote, tikimybė užsikrėsti ŽIV, hepatitais B ir C ar kitomis per kraują plintančiomis ligomis, palietus durų rankeną su raudona dėmele yra labai nedidelė. Asmuo su OKS, kuris turi savybę pervertinti grėsmę, gali būti įsitikinęs, kad jis ant odos turi labai pavojingą užkratą. Jis patiria labai stiprų nerimą bei norą kuo kruopščiau nusiplauti rankas ir/ar drabužius.
Emocinis mąstymas
Tai yra mąstymo klaida, kai žmogus yra įsitikinęs, kad jo jausmai ir emocijos realistiškai atspindi tikrovę. Žmogus, palietęs durų rankeną yra labai išsigandęs, kad gali susirgti baisia liga. Jis galvoja: ,,jeigu nebūtų realios grėsmės, nesijausčiau toks išsigandęs, o būčiau ramus.“
Deja, mūsų emocijos tikrai nėra labai tikslus realybės vertinimo matas.
Minčių pervertinimas
Žmogus yra neteisingai įsitikinęs, kad įkyrios mintys yra teisingos, nes jos vis sukasi galvoje. Galvoja, jeigu jos būtų neteisingos, jų būtų mažiau arba iš viso nebūtų.
Minčių įkyrumo komponentas irgi neturi nieko bendro su minties teisingumu.
Perdėta atsakomybė
Šis bruožas pasižymi tuo, kad žmogus jaučiasi labai atsakingas ir įpareigotas apsaugoti tiek save, tiek kitus nuo įsivaizduojamos grėsmės.
Pavyzdžiui, asmuo gali jausti labai stiprų impulsą daug kartų patikrinti, ar namų durys yra užrakintos. Jeigu jis nepatikrins ar blogai patikrins ir jos vis dėlto bus neužrakintos, o naktį ateis įsilaužėliai ir sužeis jo šeimą, jis jausis labai kaltas. Jį slegia įsivaizduojama atsakomybė bet kokia kaina garantuoti šeimos saugumą. Toks įsitikinimas skatina itin kruopščiai ir daug kartų atlikti kompulsijas (ritualus), nes žmogus jaučiasi vienintelis atsakingas už įsivaizduojamos grėsmės sustabdymą/apsaugojimą ir tą turi padaryti bet kokia kaina (pavyzdžiui, daug kartų kartojant kompulsijas). Jei ši mažai tikėtina grėsmė įvyktų, jis jaustųsi dėl to itin kaltas. Toks iškreiptas požiūris labai palaiko ydingą OKS ratą.
Minčių kontroliavimas
Įsivaizduojamas noras ir siekiamybė kontroliuoti savo mintis taip, kad niekad nekiltų įkyrių minčių. Realybėje kuo daugiau mes stengiamės kontroliuoti savo mintis, tuo labiau jos grįžta ir dar daugiau apie jas galvojame.
Čia buvo išvardinti pagrindiniai būdai, kaip žmonės, turintys OKS, sureikšmina bei klaidingai (nerealistiškai) įvertina spontaniškas landžias mintis ir nenorėdami to paverčia jas įkyriomis mintimis (obsesijomis). Jos kelia stiprų nerimą ir vis grįžta, provokuodamos atlikti kompulsijas. Kitoje dalyje toliau pratęsime, kokie dar egzistuoja klaidingi minčių vertinimai, palaikantys obsesijas ir kompulsijas.
